Infliacija Europoje 2021–2025
2021–2025 m. vartotojų kainos ES iš viso padidėjo 25,7%. Už 1 000 € grynųjų iš 2020 m. šiandien galima nupirkti tiek, kiek tada už apie 795 €. Tačiau augimas buvo labai netolygus: nuo 17,4% (Suomija) iki 53,6% (Vengrija).
Penkeri kainų augimo metai, šalis po šalies
Didžiausias augimas: Vengrija (53,6%), Estija (47,9%) ir Rumunija (44,5%). Mažiausias: Suomija (17,4%), Danija (17,9%) ir Prancūzija (18,0%). Šalyje, kurioje augimas didžiausias (Vengrija), už 1 000 € grynųjų iš 2020 m. šiandien galima nupirkti tik tiek, kiek tada už apie 651 €.
Lietuva: kainos padidėjo 41,0%, 5 vieta iš 27 šalių, skaičiuojant nuo didžiausio augimo; 1 000 € grynųjų iš 2020 m. šiandien vertas apie 709 €.
Rodyti duomenis lentelėje
| Šalis | 2021–2025 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | 1 000 € iš 2020 m. vertė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vengrija | 53,6% | 5,2% | 15,3% | 17,0% | 3,7% | 4,4% | 651 € |
| Estija | 47,9% | 4,5% | 19,4% | 9,1% | 3,7% | 4,8% | 676 € |
| Rumunija | 44,5% | 4,1% | 12,0% | 9,7% | 5,8% | 6,8% | 692 € |
| Lenkija | 41,5% | 5,2% | 13,2% | 10,9% | 3,7% | 3,3% | 707 € |
| Lietuva | 41,0% | 4,6% | 18,9% | 8,7% | 0,9% | 3,4% | 709 € |
| Čekija | 39,5% | 3,3% | 14,8% | 12,0% | 2,7% | 2,3% | 717 € |
| Latvija | 38,8% | 3,2% | 17,2% | 9,1% | 1,3% | 3,8% | 721 € |
| Slovakija | 37,6% | 2,8% | 12,1% | 11,0% | 3,2% | 4,2% | 727 € |
| Bulgarija | 34,0% | 2,8% | 13,0% | 8,6% | 2,6% | 3,5% | 746 € |
| Kroatija | 33,8% | 2,7% | 10,7% | 8,4% | 4,0% | 4,4% | 747 € |
| Austrija | 28,2% | 2,8% | 8,6% | 7,7% | 2,9% | 3,6% | 780 € |
| Nyderlandai | 26,9% | 2,8% | 11,6% | 4,1% | 3,2% | 3,0% | 788 € |
| ES vidurkis | 25,7% | 2,9% | 9,2% | 6,4% | 2,6% | 2,5% | 795 € |
| Belgija | 25,1% | 3,2% | 10,3% | 2,3% | 4,3% | 3,0% | 799 € |
| Slovėnija | 25,0% | 2,0% | 9,3% | 7,2% | 2,0% | 2,5% | 800 € |
| Vokietija | 24,7% | 3,2% | 8,7% | 6,0% | 2,5% | 2,3% | 802 € |
| Švedija | 23,0% | 2,7% | 8,1% | 5,9% | 2,0% | 2,6% | 813 € |
| Ispanija | 21,9% | 3,0% | 8,3% | 3,4% | 2,9% | 2,7% | 820 € |
| Graikija | 21,4% | 0,6% | 9,3% | 4,2% | 3,0% | 2,9% | 823 € |
| Liuksemburgas | 20,8% | 3,5% | 8,2% | 2,9% | 2,3% | 2,5% | 828 € |
| Italija | 20,6% | 1,9% | 8,7% | 5,9% | 1,1% | 1,7% | 829 € |
| Portugalija | 20,5% | 0,9% | 8,1% | 5,3% | 2,7% | 2,2% | 830 € |
| Airija | 20,4% | 2,4% | 8,1% | 5,2% | 1,3% | 2,1% | 830 € |
| Kipras | 18,5% | 2,3% | 8,1% | 3,9% | 2,3% | 0,8% | 844 € |
| Malta | 18,3% | 0,7% | 6,1% | 5,6% | 2,4% | 2,4% | 845 € |
| Prancūzija | 18,0% | 2,1% | 5,9% | 5,7% | 2,3% | 0,9% | 848 € |
| Danija | 17,9% | 1,9% | 8,5% | 3,4% | 1,3% | 1,8% | 848 € |
| Suomija | 17,4% | 2,1% | 7,2% | 4,3% | 1,0% | 1,8% | 852 € |
2022 m., viršūnės metai
Kainos sparčiausiai augo 2022 m.: ES vidutiniškai 9,2%, daugiausia – 19,4% (Estija). Augimą lėmė energija ir maistas, kurie Vidurio ir Rytų Europos namų ūkių biudžetuose sudaro didesnę dalį; tai viena iš priežasčių, kodėl šios šalys nukentėjo maždaug dvigubai labiau nei ES vakarai.
2025 m.: ramiau, bet ne visur
2025 m. ES vidurkis vėl buvo 2,5%. Didžiausia infliacija: Rumunija (6,8%); mažiausia: Kipras (0,8%).
Rodyti duomenis lentelėje
| Šalis | Infliacija 2025 |
|---|---|
| Rumunija | 6,8% |
| Estija | 4,8% |
| Kroatija | 4,4% |
| Vengrija | 4,4% |
| Slovakija | 4,2% |
| Latvija | 3,8% |
| Austrija | 3,6% |
| Bulgarija | 3,5% |
| Lietuva | 3,4% |
| Lenkija | 3,3% |
| Belgija | 3,0% |
| Nyderlandai | 3,0% |
| Graikija | 2,9% |
| Ispanija | 2,7% |
| Švedija | 2,6% |
| Liuksemburgas | 2,5% |
| Slovėnija | 2,5% |
| ES vidurkis | 2,5% |
| Malta | 2,4% |
| Čekija | 2,3% |
| Vokietija | 2,3% |
| Portugalija | 2,2% |
| Airija | 2,1% |
| Danija | 1,8% |
| Suomija | 1,8% |
| Italija | 1,7% |
| Prancūzija | 0,9% |
| Kipras | 0,8% |
Ką tai reiškia
Infliacija kapitalizuojasi: penki metiniai rodikliai dauginami, o ne tiesiog sudedami. Daugelyje didelės infliacijos šalių sparčiausiai augo ir atlyginimai, todėl tai, ar žmonės nuskurdo, skiriasi priklausomai nuo šalies. Daugiausia prarado grynieji pinigai ir pinigai mažų palūkanų sąskaitose.
Pažiūrėkite, ką galite nupirkti už savo atlyginimą ir kaip tai keitėsi per metus:
Perkamoji galiaAtlyginimo istorijaSudėtinės palūkanosDalintis įrašu
Šaltiniai ir metodas
- Eurostatas, SVKI – vidutinis metinis pokytis (prc_hicp_aind), 2021–2025, atnaujinta 2026-02-06.
- Viso laikotarpio augimas daugina metinius rodiklius: (1 + rodiklis 2021) × … × (1 + rodiklis 2025) − 1. 1 000 € vertė yra 1 000, padalyta iš šio bendro koeficiento.
- Tik ES šalys: čia naudojama Eurostato SVKI eilutė apima 27 valstybes nares ir ES vidurkį.